Franklin greindi frį žvķ aš ašeins įri eftir aš banniš viš notkun į nżlendusešlunum, Colonial Scrip, kom til framkvęmda žį voru götur nżlendanna fullar af atvinnulausu fólki og betlurum, eins og į Englandi, ekki til nóg af peningum fyrir vörur og vinnu.

Gott, lęra, lęra, lęra. Uppfęrum, ljóniš svo aš žaš žurfi ekki aš lifa į nįunganum, žaš er haršur heimur. Žetta er gefiš ķ skin ķ Biblķunni.

Uppfęrum okkur vķxlarana, svo aš viš žurfum ekki aš lifa į nįunganum, žį frelsumst viš frį óžverraskapnum. 

Meš tökum okkar vķxlarana į öllum gömlu fjölmišlunum, endurtökum viš stanslaust lygina, og enn žį trśum viš žvķ.

Nżju fjölmišlarnir eru enn nokkuš frjįlsir.

https://jonasg-eg.blog.is/blog/jonasg-eg/entry/2243376/

https://jonasg-egi.blog.is/blog/jonasg-egi/entry/2243102/

Ég varš ašeins aš bęta viš. 

Gangi žér allt ķ haginn.

Egilsstašir, 10.12.2019  Jónas Gunnlaugsson


Įrsmešalhiti Stórhöfša Vestmaneyjum, hundraš įr. hitamęlingar breytast vegna aukins žéttbżlis, t.d. hita af malbiki eša aukinnar skjólsęldar vegna gróšurs eša hśsa og viš žaš hętta vešurmęlingar aš verša samanburšarhęfar og sżna of mikla hlżnun.

Enginn hlżnun hefur įtt sér staš žar sķšustu 90 įrin!

Ein besta slķk vešurstöš į landinu fyrir slķkan langtķmasamanburš er vešurstöšin į Stórhöfša.

Enginn gróšur er nįlęgt henni, žar er afar vindasamt og svęšiš er umkringt sjó į alla vegu.

Žegar męlingar śr žessum vešurmęli eru hins vegar skošuš žį kemur dįlķtiš įhugavert ķ ljós.

Enginn hlżnun hefur įtt sér staš žar sķšustu 90 įrin!  

000

Įrsmešalhiti viš Stórhöfša ķ Vestmaneyjum ķ hundraš įr.

Af facebook hjį  Jóhannes Loftsson‎,   

eftir įbendingu frį  

Boriš saman viš hvaš?    

 Geir Įgśstsson

000

Blįa lķnan er hitinn į Stórhöfša sķšustu 100 įrin.

Enginn hlżnun hefur įtt sér staš žar sķšustu 90 įrin!

Klikka į mynd, žį stęrri

2019-12-08-storhofdi

000

Įrsmešalhiti viš Stórhöfša ķ Vestmaneyjum ķ hundraš įr.

Af facebook hjį  Jóhannes Loftsson‎,   

000

eftir įbendingu frį  

Boriš saman viš hvaš?    

Geir Įgśstsson

000

Jóhannes LoftssonFrjįlshyggjufélagiš

  1. september · 

HVAR ER HLŻNUNIN?

Eitt stęrsta vandamįliš viš aš skoša gömul vešurgögn til aš sjį hitabreytingar yfir lengra tķmabil er aš hitamęlingar breytast vegna aukins žéttbżlis, t.d. hita af malbiki eša aukinnar skjólsęldar vegna gróšurs eša hśsa og viš žaš hętta vešurmęlingar smįm saman aš verša samanburšarhęfar og fara aš sżna of mikla hlżnun. Vanda žarf žvķ til žegar slķkar langtķmavešurstöšvar eru valdar. Ein besta slķk vešurstöš į landinu fyrir slķkan langtķmasamanburš er vešurstöšin į Stórhöfša. Enginn gróšur eru nįlęgt henni, žar er afar vindasamt og svęšiš er umkringt sjó į alla vegu. Žegar męlingar śr žessum vešurmęli eru hins vegar skošuš žį kemur dįlķtiš įhugavert ķ ljós. Enginn hlżnun hefur įtt sér staš žar sķšustu 90 įrin!

Sumir gętu haldiš aš žetta vęri bara tilviljun, og NASA gekk meira aš segja svo langt ķ śrvinnslu sinni į ķslenskum męligögnum aš stofnunin trśši žeim ekki og lękkaši eldri męlingar og hękkaši hitann į ķsįrunum žaš mikiš aš žau hurfu.

Į sama tķma var hins vegar nįttśran lķka aš gera sķnar eigin óhįšu hitamęlingar. Hlżindin fram aš 1960 voru nefnilega žaš mikil aš žau nįšu nįnast aš bręša jökulinn OK. Jökullinn varš hins vegar aftur til ķ kuldakastinu sem NASA žurrkaši śt. Žaš kuldakast var žaš mikiš aš žaš er fyrst nś um 60 įrum sķšar sem aš jökullinn nęr horfinn. Uppsöfnuš hlżindi į ķslandi į tķmabilinu eru žvķ engin. Sem stašfesta žaš sem Stórhöfšamęlingarnar segja.

Žaš er einnig til marks um kaldhęšnina ķ žessu aš žegar OKjökullinn brįšnaši sķšasta žį var śtblįstur manna ekki nema rétt um fjóršungur af žvķ sem hann er ķ dag. Allur sį śtblįstur sem hefur bęst viš sķšan žį viršist žannig hafa veriš vešurfarslega til einskis og skilaš okkur Ķslendingum litlu.

Myndin fęrš ofar.

000

Egilsstašir, 08.12.2019  Jónas Gunnlaugsson


Žarna leišir CNN lesendur afvega. Žekkt er aš flestir lesa ašeins fyrirsagnir, til aš fį sem best yfirlit um hvaš er aš ske. Žarna viršist vera sagt satt, en samt er fréttin aš leika į lesendur.

Žarna leišir CNN lesendur afvega.

Žekkt er aš flestir lesa ašeins fyrirsagnir, til aš fį sem best yfirlit um hvaš er aš ske.

Žarna viršist vera sagt satt, en samt er fréttin aš leika į lesendur.

CNN segir ekkert um hve margir voru į svęšinu, hvort žeir voru tugir eša tugžśsundir.

Vitaš er aš stjórnsżsla veraldarinnar į ķ barįttu viš Trump, og žį dregur mašur žį įlygtun aš eigendur fjölmišlanna segi ekki fjöldan, žaš séu of margir į fundunum, og Trump heldur fólkinu hugföngnu, jafnvel ķ klukkutķma.

Jafnvel Fox, sem sagt er aš styšji Trump upplżsir okkur ekki hve margir sękja fundina hjį Trump.

Žegar Nixon, Götustrįkurinn frį Californķu var rekinn śr embętti forseta Bandarķkjanna, žį hafši hann veriš kosinn forseti meš yfirgnęfandi meirihluta atkvęša.

Nixon gerši marga nytsama hluti sem fólkiš kunni aš meta. Žess vegna varš aš reka hann.

Hér komi slóš

Viš žurfum aš muna aš Nixon var rekinn af Big Pharma, af žvķ aš hann vildi bśa til Norręn sjśkrasamlög, ég gef žvķ žaš nafn. Nixon var einn besti forseti Bandarķkjanna.

Jónas Gunnlaugsson | 3. febrśar 2018

000

Hér er smį endursögn.

Hér segir CNN aš fjöldi fólks, hafi fariš śt af samkomu Trumps ķ Louisiana, keep America Great, meira en venjulega, žegar forsetinn talar kl. 8:43 eftir hįdegi, (talking at 8:43 p.m. CST.)

Trump byrjaši um klukkutķma of seint, og margir af žeim sem fóru voru börn og foreldrar.

Svęšiš var trošfullt žegar Trump byrjaši, og fólk fyrir utan, sem komst ekki inn. 
(Hér ķ sķšustu setningunni kemur jįkvęšur sannleikur, en fįir lesa svo langt. Ekki er sagt hve margir voru į fundinum) 

Skoša hér

https://edition.cnn.com/politics/live-news/impeachment-inquiry-11-06-2019/index.html

Large numbers of people leaving Trump's rally in Louisiana

From CNN's Allie Malloy and Jim Acosta 

Large numbers of people are leaving President Trump's "Keep America Great" rally early tonight, more so than usual as the President continues talking at 8:43 p.m. CST. 

Trump started about an hour late and many of the people leaving early are children and parents. 

The arena was packed to capacity as Trump began the rally, with more outside that couldn't get in. 

Egilsstašir, 09.11.2019  Jónas Gunnlaugsson


Hvers vegna eru svona bit skyld Svörtu ekkjunni og eša smį snįkum, skröltormum, eša öšrum minna žekktum ķ hśsi į Ķslandi. Įvextir, gręnmeti og feršamenn, gętu veriš fararskjótinn.

laga sķšar, engin forrit, bilaš

Aušvitaš birtum viš žetta, svona til öryggis.

Varśš er góš.  

Einhver segir, ofsóknarbrjįlęši, paranoia, en viš rannsökum, skošum og hugsum, žaš er skynsemi.

Nżast

Klikka į myndir, žį stęrri.

m-22

m-24

000

Hér į Egilsstöšum er lķka skógar mķtill, Ixodes ricinus.

000

Frį gluggavegg, gluggi opinn, önnur hęš,var kyrr til aš reyna aš skilja, viš mitti yfir sęngina, skįl ķ sęngina meš um 10 cm millibili, 45% grįšur ķ įtt aš fótum. Fann eftir einhverja stund fyrir ökklanum, įtti viš svęšiš  meš hendinni, fann smį öršu, ef til vill skinn, tók hana og skolaši vaskinn. Tók mynd af tveim sįrum meš 1 cm millibili. 

Ekkert hljóš, hreyfši mig ekki til aš reyna aš įtta mig į hlutunum

Klikka į myndir, žį stęrri.

m-04

m-04

 m-05

m-04

Klikka į myndir, žį stęrri.

m-06

m-06

Klikka į myndir, žį stęrri.

m-08

m-08

000

Rifjaši upp, fyrir 2 til 3 mįn. Sį upp dregiš skinn um 2 til 3 mm, strauk žaš af, skošaši og sį eins og heflaš, sléttaš skinniš, tvęr stungur, punktar, eins eša tveggja punkta millibili. Stęrš slétta svęšisins um 5 til 8 mm.

Sennilega komiš fyrir einusinni įšur, žaš er ķ tvķgang.

Ég fór aš leita nśna og fann žetta.

Svona punktar voru į hendinni į mér.

Viš leitum hvort viš finnum fleiri tegundir meš svipaš bit.

000

Spider Bite Pictures

https://www.verywellhealth.com/spider-bite-pictures-4028011

Klikka į myndir, žį stęrri.

m-10

m-10

000

An Overview of Spider Bites

https://www.verywellhealth.com/spider-bites-1298281

 

Klikka į myndir, žį stęrri.

mynd-01

 

Heyrši hljóš eins og hringlaši ķ vķrum og svo eins og slegiš vęri saman tveim spöšum nokkrum sinnum, og sķšast eins og slegiš vęri saman tveim prikum nokkrum sinnum.

Hugsaši, skröltormar hringla hringunum, og engisprettur, berja žeir ekki saman fótunum?

Eru til litlar tegundir.

Aušvitaš birtum viš žetta, svona til öryggis.

Varśš er góš.

Einhver segir, ofsóknarbrjįlęši, paranoia, en viš rannsökum, skošum og hugsum, žaš er skynsemi

Egilsstašir, 06.12.2019  Jónas Gunnlaugsson


Žunglyndi, depurš og ótti allra hverfur ef viš notum scripinn, skrifin, nótuna, krónuna, bókhaldiš, fęrt af fólkiu, žannig aš allir hafi verkefni, eigiš heimili, og njóti viršingar sem góšir borgarar. Okkar krónu og stjórna kaupmętti og enga vexti.

Žegar hvķti mašurinn leikur guš.

https://omargeirsson.blog.is/blog/omargeirsson/entry/2243067/

Aš žunglyndi, depurš og ótti sé aš verša fararnesti …

barna okkar ķ dag.

https://jonasg-egi.blog.is/blog/jonasg-egi/entry/2213109/

000

Žetta er allt į ķslensku og žvķ aušveldara aš skilja žaš.

(Mikiš af eftirfarandi efni er śr śtvarpsžętti sem žingmašurinn Charles G. Binderup frį Nebraska flutti fyrir hįlfri öld og frś Lucie Boulrice tók saman.)

Hvernig Amerķka bjó til sķna eigin peninga įriš 1750

Benjamin Franklin segir frį žvķ sem gerši Nżja England velmegandi

Nżlendurnar nutu meiri velsęldar en heimalandiš

Fyrir Sjįlfstęšisyfirlżsinguna (1776) og strķšiš sem fylgdi ķ kjölfariš voru nżlendur, sem voru hluti af žvķ landi sem ķ dag eru Bandarķki Noršur Amerķku, eitt helsta djįsn Englands. Nżlendurnar voru kallašar Nżja England og samanstóšu af 13 nżlendum sem seinna uršu upprunaleg rķki hins mikla rķkjasambands.

Įriš 1750 rķkti mikil velsęld į Nżja Englandi. Benjamin Franklin skrifaši: „Fólk bjó viš gnęgtir ķ nżlendunum og frišur rķkti į öllum landamęrum. Žaš var erfitt, jafnvel ómögulegt, aš finna įnęgšari og meira velmegandi žjóš į allri jaršarkringlunni. Öll heimili bjuggu viš farsęld. Almennt lifši fólkiš samkvęmt hįum sišferšislögmįlum og menntun var śtbreidd.“

Žegar Franklin fór til Englands sem fulltrśi fyrir nżlendurnar sį hann allt ašrar ašstęšur: Vinnufólk ķ heimalandinu žjįšist af hungri og var plagaš af fįtękt sem žaš gat ekki flśiš. „Strętin eru morandi ķ betlurum og umrenningum,“ skrifaši hann. Hann spurši enska vini sķna hvernig į žvķ stęši aš į Englandi, meš öllum sķnum auši, vęri svona mikil örbirgš į mešal verkalżšsstéttanna.

Vinir hans svörušu aš England vęri fórnarlamb hręšilegra ašstęšna: Žar vęri of margt verkafólk!

Hinir rķku sögšu aš žeir vęru nś žegar sligašir af sköttum og gętu ekki borgaš meira til aš koma til móts viš žarfir og létta fįtękt hins mikla fjölda verkafólks. Nokkrir rķkir Englendingar žessa tķma trśšu ķ raun žvķ sem hagfręšingurinn Thomas Malthus skrifaši seinna; aš strķš og farsóttir vęri naušsynlegt til aš hreinsa landiš af „umfram mannafla“.

Fólk ķ London spurši Franklin hvernig amerķsku nżlendunum tękist aš safna nęgum peningum til aš halda uppi fįtękraheimilum sķnum og hvernig žęr gętu sigrast į žessari plįgu atvinnuleysis og örbirgšar.

Franklin svaraši: „Žaš eru engin fįtękraheimili ķ nżlendunum og ef žau vęru til žį vęru engir til aš setja žangaš žar sem ķ nżlendunum

er ekki ein einasta manneskja įn atvinnu, hvorki betlari né umrenningur.“

Vinir hans trśšu ekki eigin eyrum eša skildu hvernig žetta gęti stašist.

Žeir vissu aš žegar fįtękrahśs og fangelsi į Englandi yfirfylltust žį var vesalings vistmönnunum og föngunum skipaš śt eins og bśpeningi og žeir skildir eftir į hafnarbakka nżlendanna, ef žeir lifšu af óžrifnašinn og skortinn į sjóferšinni. (Ķ žį daga var skuldsettu fólki į Englandi varpaš ķ fangelsi ef žaš gat ekki borgaš skuldir sķnar og fįir sluppu aftur śt žar sem žeir gįtu ekki unniš sér inn peninga ķ fangelsinu.)

Ķ ljósi alls žessa spuršu kunningjar Franklins hvernig hann gęti śtskżrt žessa ótrślegu velsęld ķ nżlendum Nżja Englands.

Franklin sagši viš žį: „Žetta er einfalt mįl! Viš gefum śt okkar eigin pappķrspeninga. Žeir eru kallašir „nżlendusešlar“ Colonial Scrip. Viš gefum žį śt til aš borga umsaminn kostnaš og framlög eins og rķkisstjórnin įkvešur. Viš fullvissum okkur um aš žeir séu gefnir śt ķ nęgilegu magni til aš vörurnar flytjist aušveldlega į milli framleišanda til neytanda. Meš öšrum oršum: Viš gętum žess aš žaš séu alltaf nógir peningar ķ umferš fyrir hagkerfiš.

Į žennan hįtt, meš žvķ aš bśa sjįlf til okkar eigin pappķrspeninga, žį stjórnum viš kaupmęttinum og žurfum ekki aš borga neinum vexti. Žvķ sjįiš til, lögmęt stjórnvöld geta bęši variš peningum og lįnaš peninga ķ umferš og dreifingu į mešan bankar geta ašeins lįnaš tįknręna upphęš af skuldavišurkenningum sķnum, žvķ žeir geta hvorki gefiš frį sér né eytt nema örlitlum hluta af žvķ fé sem fólk žarf į aš halda.

Žar af leišir aš į mešan bankarnir ykkar hér į Englandi setja peninga ķ umferš žį er alltaf höfušstóll sem žarf aš greiša til baka meš hįum vöxtum. Afleišingin af žessu er aš žaš er alltaf of lķtiš peningamagn ķ umferš til aš geta rįšiš verkamenn ķ fullt starf.

Žiš hafiš ekki of marga verkamenn, žiš eruš meš of lķtiš af peningum ķ umferš og žeir sem eru ķ umferš bera eilķfa byrši ógreišanlegrar skuldar og okurs.“

 

Franklin hefši ekki įtt aš vera svona örlįtur į rįšleggingar sķnar sem bįrust brįtt til eyrna valdamikilla enskra bankamanna. Žeir voru fljótir aš nota įhrif sķn til aš lįta breska žingiš setja lög sem bönnušu nżlendunum aš nota nżlendusešlana sķna. Nżju lögin skipušu svo fyrir um aš ašeins skyldi nota gjaldmišil sem vęri innleysanlegur ķ gull- og silfurmyntum sem bankar į Englandi létu ķ té ķ of litlu magni.

Og žar meš byrjaši sś plįga peninga sem eru grundvallašir į skuld, sem hafa ę sķšan fęrt amerķsku fólki miklar žrengingar, sem og fólki ķ Evrópu.

Fyrstu lögin til aš koma reglu į nżlendupeninga voru sett ķ breska žinginu įriš 1751 og sķšan var aukiš viš žau 1763.

Franklin greindi frį žvķ aš ašeins įri eftir aš banniš viš notkun į nżlendusešlunum, Colonial Scrip,  kom til framkvęmda žį voru götur nżlendanna fullar af atvinnulausu fólki og betlurum, alveg eins og hann hafši séš į Englandi, žvķ žaš var ekki til nóg af peningum til aš borga fyrir vörur og vinnu.

(Munum, žaš var ekki til nęgjanlegt bókhald, peningar, til aš žaš mętti fęra bókhald um vinnu fólksins.jg)

Meš nżjum lögum ensku bankanna hafši fjįrmagn ķ umferš veriš skoriš nišur um helming.

Franklin bętti žvķ viš aš žetta vęri „hin upprunalega og sanna įstęša fyrir amerķsku byltingunni“ en ekki skattar eša lögin um stimpilgjald, eins og börnum okkar hefur veriš kennt ķ margar kynslóšir ķ „sögu“bókum.

Svo kynslóšum skiptir hefur fjįrmįlamönnum (bankamönnum) tekist aš fjarlęgja śr sögubókum allar upplżsingar sem geta varpaš ljósi į žeirra eigin rįšabrugg og sviksemi sem verndar vald žeirra yfir fólkinu.

Franklin, einn ašalhöfunda amerķska sjįlfstęšisins, setti žetta skżrt fram: „Nżlendurnar hefšu meš glöšu geši greitt svolķtinn skatt af tei og öšrum vörum, hefši ekki veriš fyrir fįtęktina sem varš til vegna slęmra įhrifa enskra bankamanna og žingsins sem skilaši sér ķ hatri nżlendanna ķ garš Englands og sķšan byltingunni.“

Ašrir miklir stjórnmįlamenn žess tķma, žar į mešal Thomas Jefferson, John Adams og George Jackson, tóku undir žetta sjónarmiš Franklins og seinna einnig Andrew Jackson og Martin Var Buren.

Abraham Lincoln og John Kennedy gįfu śt rķkispeninga (sovereign money), James Garfield reyndi žaš og allir žrķr létust ķ embętti.

Einstaklega hreinskilinn enskur sagnfręšingur, John Twells, skrifaši og fjallaši um peningana ķ nżlendunum, nżlendusešlana, the Colonial Scrip:

„Žaš var undir žvķ peningakerfi sem amerķskar nżlendur blómstrušu svo rķkulega aš Edmund Burke gat skrifaš žannig um žęr: „Ekkert ķ sögu heimsins jafnast į viš framfarir žeirra og įhrifin žar af leiddu til hamingju fólksins.“

Hann bętti viš: „Į slęmum degi tók breska žingiš frį Amerķku žeirra eigin gjaldmišil, bannaši alla frekari śtgįfu slķkra peninga, žeir voru ekki lengur lögmętur gjaldmišill, og skipaši svo fyrir aš allir skattar skyldu greiddir ķ breskri mynt.

Ķhugiš nś afleišingarnar: Žessar hömlur į greišslumišli lamaši allt atvinnulķf. Hrun tók viš ķ žessum įšur blómstrandi nżlendum, erfišleikar böršu aš dyrum hjį öllum fjölskyldum og öllum fyrirtękjum, óįnęgja varš aš örvęntingu og nįši žeim hęšum, svo ég vitni ķ dr. Johnson, „žar sem mannleg nįttśra rķs upp og krefst réttar sķns“.“

Annar sagnfręšingur, Peter Cooper, tók sömu afstöšu. Eftir aš Franklin śtskżrši fyrir mešlimum žingsins įstęšuna fyrir velgengni nżlendanna skrifaši Cooper: „Eftir aš Franklin skżrši frį raunverulegri orsök fyrir velmegun nżlendanna setti žingiš lög sem bönnušu notkun žessara peninga til aš borga skatta. Žessi tilskipun, sem greinilega var bresku bankamönnunum, sem stóšu į bak viš krśnuna, ķ hag, fęrši fólkinu svo marga annmarka og svo mikla fįtękt aš hśn varš aš meginorsök byltingarinnar. Afnįm nżlendugjaldmišilsins var miklu gildari įstęša fyrir hinni almennu uppreisn en te- og stimpilgjöldin.“

 

Ķ dag, ķ Amerķku sem og ķ Evrópu, erum viš undir stjórnskipulagi sešla bankamanna ķ stašinn fyrir sešla hinna fullvalda rķkja. Žar af leišandi: grķšarlegar skuldir almennings, endalaus vaxtakostnašur (okur), skattar sem eyšileggja kaupmįtt og ręna fólk framleišslu sinni, og afleišingin er ę meiri styrking hins fjįrhagslega einręšis.

 

Hvar eigum viš aš byrja til aš leišrétta undirferli bankamannanna?

 

Fyrsta skrefiš ķ peningalegum umbótum, eins og fleiri og fleiri ašgeršahópar meš menntušu og gįfušu fólki innanboršs berjast fyrir, er einmitt endurnżjun bankanna: skuldum skipt śt fyrir skuldlausa peninga af réttkjörnum žar til bęrum stjórnvöldum, bandarķska žinginu, og annars stašar; breska žinginu og įžekkum stjórnvöldum. Žaš er skylda žessara rķkisstjórna aš žjóna og vernda žjóšir sķnar en ekki aš leyfa fjįrhagslegum ręningjabarónum aš eyšileggja žęr. Viš veršum aš binda endi į einręši peningaaflanna!

 

Žaš veršur brįtt augljóst aš viš žurfum aš afnema sešlabankakerfiš sem sešlabanka ķ einkaeign sem aš hluta til stżrist af erlendum hagsmunum.

Bandarķska fjįrmįlarįšuneytiš veršur aš taka yfir sannprófun į reikningsskilum į milli banka og almennum bönkum ķ kerfinu okkar į ekki lengur aš vera heimilt aš bśa til eša gefa śt skuldir meš aukinni innborgun į brotaforša (fractional reserve deposit expansion). Skuldapeningakerfi gefur aldrei af sér peninga til aš borga vexti svo bankarnir eignast aš lokum allar eignir fólksins meš žvķ aš svipta vešžola rétt til eignar sinnar vegna vanefnda į vešskuld; alveg eins og Thomas Jefferson sagši aš myndi gerast.

 000

English

slóš - address

 

We issue our own paper money. It's called 'Colonial Scrip.' We make sure it's issued in proper proportion to make the goods pass easily from the producers to the consumers. there is always adequate money in circulation for the needs of the economy.

13.3.2018 | 01:56

 Egilsstašir, 16.03.2018  Jónas Gunnlaugsson

Egilsstašir, 01.12.2019  Jónas Gunnlaugsson


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband